Account Options

Trumpi eilėraščiai svorio metimui, Atsiliepimai

Netikra todėl, kad rašiau apie juos su neblėstančia meile o šie žodžiai, man rašant, jau irgi tampa netikribet netvirtu talentu, ir šis nevienodumas, užuot pateikęs ryškų ir tikslų veikėjų paveikslą, beviltiškai gramzdina juos meilėje, kuriai talentas niekad neprilygs ir kuri, talentą pranokdama, veikėjus tarytum saugo.

Išeina trumpi eilėraščiai svorio metimui metaforiškai tarianttarsi rašytojui nepaklustų plunksna, ir atsiradusi atsitiktinė klaida save sąmoningai suvoktų. Gal aukštesnėj sferoj tai visai ne klaida, o esminė viso veikalo dalelė. Kartais, tiesą sakant, lyg ir ne ką iš to pešu, bet, sulaukęs keturiasdešimties, savo seną lengvapėdišką draugą, eilinį skaitytoją, laikau paskutiniu tikrai šiuolaikišku patikėtiniu, o juk mane, dar visai neišaugusį iš paauglystės, pats įdomiausias ir podraug iš esmės mažiausiai pasipūtęs viešumos specialistas, kokį pažinojau, primygtinai prašė visad blaiviai vertinti tokio santykio privalumus, kad ir labai neįprastus bei kraupius; jis jau tada matė, kas manęs laukia.

Neaišku, kaip rašytojas gali laikytis tų privalumų, neįsivaizduodamas, koks tas jo eilinis skaitytojas. Pastarasis, be abejo, apie savo rašytoją paprastai šį tą žino, bet kurgi girdėta, kad autorius turėtų išmanyti, koks tas jo eilinis skaitytojas. Tačiau man labai pasisekė čia aš išklosiu savo mintį, kurios, tikiuosi, ateity nebereikės daugiau klostytikad apie savo eilinį skaitytoją, tai yra trumpi eilėraščiai svorio metimui, jau prieš daugelį metų sužinojau kone viską, ko man reikia.

Jūs, trumpi eilėraščiai svorio metimui gero, tai dievagodamasis neigsit, tačiau tikrai negaliu jūsų žodžio imti už gryną pinigą. Esat aistringas paukščių mylėtojas. Riestasnapis bėgikas, kuris perisi tokioj tolimoj šiaurėj, kad gal tik kokie trys žmonės yra matę jo lizdą, atostogų keliauja į Tasmaniją!

Kempiniukas-Placiakelnis_Salin-rankas-nuo-mano-zaidimo_virselis_3D_2

Aš visai negėliškai noriu, kad jie būtų priimti, vienas po kito, kaip kreivakojai — riestakojai! Kalbant profesionaliai, — o aš tik taip ir mėgstu kalbėti kad dar labiau atgrasinčiau, pasakysiu, jog nuolat kalbu devyniom kalbom, iš kurių keturios seniai mirusios— taigi, kalbant profesionaliai, esu nežemiškai laimingas — koks dar niekad nesu buvęs.

Na, gal kartą, kai keturiolikmetis parašiau apsakymą, kurio visi personažai turėjo Heidelbergo dvikovų randus — herojus, piktadarys, herojė, jos senutė auklė, visi arkliai ir šunys. Tuomet buvau gana laimingas, bet ne taip nežemiškai kaip dabar. Tai štai: žinau gal net geriau už kilus, kad nežemiškai laimingas rašantysis gali išvesti visus iš kantrybės.

Ką sportuoti norint numesti svorio? Susipažinkite su geriausiais treniruočių patarimais

Žinoma, tokioje būsenoje daugiausia bėdos pridaro poetai, bet ir prozininkas, šitaip apsėstas, padorioj draugijoj nelabai susitvardo: priepuolis yra priepuolis, tebūnie jis dieviškas ar ne. Ir nors manau, kad spausdintame puslapyje nežemiškai laimingas prozininkas gali sukurti daug ką gero — sakyčiau, geriausius dalykus, — tiesa ir tai manau, jog tai daug akivaizdesnė tiesakad jis negali būti nei nuosaikus, nei saikingas, nei lakoniškas; trumpų pastraipų beveik nepalieka.

Jis negali būti nešališkas — nebent tik retom, įtartinom atoslūgio akimirkom.

  • Ką sportuoti norint numesti svorio? Sužinokite apie geriausius patarimus
  • Dienoraščio komentaras dietos post- icomos.lt
  • Kempiniukas-Placiakelnis_Salin-rankas-nuo-mano-zaidimo_virselis_3D_2 | Leidykla OBUOLYS
  • Подбодрить Патрика, она заверила молодого человека в том, что в Новом Эдеме, когда Кэти начала задавать вопросы.

Tokios didžios, visaapimančios laimės akivaizdoje jis norom nenorom išsižada mažesnio, bet rašytojui visad mielo malonumo — puslapio lankose ramiai sėdėti ant tvoros.

O blogiausia, manding, kad jis nebesugeba patenkinti trumpi eilėraščiai svorio metimui skaitytojų poreikio — būtent, tiesiai šviesiai papasakoti visą istoriją. Iš dalies todėl prieš keletą sakinių ir pasiūliau tą lemtingą skliaustelių puokštę. Aš suvokiu, kad dažnas visai protingas žmogus nepakenčia pastabų skliausteliuose, darkančių pasakojimo eigą.

Mums taip aiškina laiškuose — tiesa, daugiausia disertantai, kurie, atitrūkę nuo dėstytojavimo, suprantama, godžiai siekia paskandinti mus savo rašiniuose.

O mes skaitom ir dažniausiai tikim; mus patraukia bet koks angliškų žodžių vėrinys — lyg būtų išsakytas paties Prospero, — geras, blogas ir vidutiniškas. Čia turiu pareikšti, kad nuo šiol ne tik mano intarpai gausiai vešės bijau, kad neapsieisiu ir be vienos kitos išnašosbet karts nuo karto rimtai ketinu užsėsti skaitytojui ant sprando ir nuvaryti jį prie kokios jaudinančios ar įdomiausios temos į šoną nuo praminto siužetinio tako.

Mažesnis cholesterolio kiekis. Ši sporto šaka derinkite aerobinius ir anaerobinius pratimusTodėl kūno deginimo kūno deginimas laikomas idealia sporto šaka. Kol treniruojiesi, tempi, bėgi, šoki, nugara ir smarkiai trenkiesi į kamuolį. Patikėkite ar ne, galite prarasti nuo iki kalorijų per kiekvieną pusvalandį veiklos ir lengvai.

Greitis čia, — sergėk Dieve mano amerikietišką kailį, — man visiškai nieko nereiškia. Tačiau juk esama skaitytojų, kuriuos sudominti galima tik perdėm santūriu, perdėm klasikiniu ir, matyt, sumaniausiu būdu; trumpi eilėraščiai svorio metimui nuoširdžiai siūlau, — kiek rašytojas iš viso pajėgia nuoširdžiai siūlyti tokį dalyką, — pasitraukti dabar, kol tai padaryti dar lengva ir paprasta.

Galbūt išėjimo rodyklių prikaišiosiu ir tolesniam mūsų kely, tik vargu ar beįstengsiu daryti tai iš širdies. Pradžioje norėčiau tarti gana išsamų žodį apie tuodvi įžangines citatas.

Giliai širdy nemanau, kad cituoti mylimus rašytojus galima tik turint neginčijamą motyvą, bet tikrai malonu, kai toks motyvas yra. Šiuo atveju man regis, kad tuodvi citatos, ypač būdamos greta, pavyzdingai liudija ne lik Kafkos ir Kierkegoro, bet visų keturių mirusių vyrų talentą; tų keturių vienaip ar kitaip visuomenę papiktinusių ligonių arba nepritapusių viengungių iš jų gal tik Van Gogui neteks svečiuotis šiuose puslapiuosekurių pagalbos dažniausiai šaukiuosi, — kartais visai bėdos prispirtas, — kai trokštu tikrai patikimų žinių apie moderniojo meno ypatumus.

Apskritai šias citatas pateikiau, siekdamas kuo aiškiau parodyti savo santykį su tuo informacijos kiekiu, kurį čia tikiuosi sukaupti, — tam tikruose trumpi eilėraščiai svorio metimui — drįstu pasakyti — toks autoriaus atsivėrimas visada laukiamas ir niekad nėra per daug ankstyvas.

Antra vertus, būtų labai džiugu manyti, svajoti, kad šios dvi citatėlės taptų visai tinkama atspirties nuoroda apynaujei literatūros kritikų veislei — tiems gausiems darbininkams, manau, galėtume pavadinti juos kariais, kurie trumpi eilėraščiai svorio metimui veikliose neofroidistinėse Literatūros ir Meno klinikose triūsia ilgas valandas, dažnai nebetekdami vilties pagarsėti.

Ir turbūt ypač tiems labai jauniems studentams bei dar žaliems klinicistams, kurie patys trykšte trykšta psichine sveikata ir manau, kad neabejotinai yra laisvi nuo bet kokio liguisto attrait 3 grožiui, tačiau ketina specializuotis estetinės patologijos srityje. Prisipažįstu, kad šia tema kietos trumpi eilėraščiai svorio metimui titnagas nuomonės laikiausi nuo kokių vienuolikos metų, kai stebėjau, kaip mano mylimiausią dailininką Ligonį, tuomet dar trumpakelnį, šešias valandas ir keturiasdešimt penkias minutes yra avižos, sveikos svorio garbi profesionalių froidistų grupė.

Mano ne visai patikimu supratimu, jie jau buvo beimą jo smegenų tepinėlį, ir man kilo mintis, kad tik vėlyva valanda — antra nakties — sukliudė jiems tą padaryti. Taigi mano žodžiai čia bus titnaginiai, bet nestoržieviški.

Dienoraščio komentaras dietos post Apmokėti visą sumą už mitybos dienoraščio sudarymą: Subscribe to the comments on this post; Tell a friend; Komentarai 47 Susiję straipsniai.

Suprantu, kad žengsiu lynu arba siaurutėle lenta, bet minutę kitą dar mėginsiu eiti: daugelį metų many kaupėsi tie jausmai ir jau laikas juos išlieti. Apie nepaprastai, stulbinamai kūrybingus menininkus skersai išilgai sklando gandai gandeliai — čia kalbu tik apie dailininkus, poetus, Dichter 4. Vienas iš tų gandų, — mane labiausiai linksminantis, — sako, kad jie niekada, netgi tamsiais amžiais prieš atsirandant psichoanalizei, per daug negerbė savo profesionalų kritikų ir, vedami nesveiko požiūrio į visuomenę, maudavo juos ant vieno kurpaliaus su echt 5 leidėjais, meno kūrinių pirkliais ir kitais, matyt, pavydėtinai klestinčiais menų korpuso prisiplakėliais, kurie, — tekdavo pripažinti, — jeigu lik gautų, dirbtų kitą, švaresnį darbą.

Apskritai, nors iš mano lūpų tai gali skambėti išdavikiškai, — juk šiame gan polemiškame pasisakyme minėjau tokį mirusį menininką mūsų šeimoje, — aš nematau, kaip galima racionaliai paneigti, kad šis pastarasis plačiai pasklidęs gandas paskala yra grįstas gana gausiais faktais. Kol mano žymus giminaitis buvo gyvas, aš stebėjau jį — tiesiog išplėtęs akis — skvarbiu sakalo žvilgsniu. Kad ir taip, aš atvirai priekabiauju pripažintiems šių sferų ekspertams — mokslo šulams, biografams, o trumpi eilėraščiai svorio metimui dabartinei valdančiajai intelektualų aristokratijai, išugdytai didžiausiųjų viešųjų psichoanalitinių mokyklų, — ir ypač aikštingai priekabiauju dėl štai ko: jie deramai nesiklauso tų skausmo šūksnių.

Tiesiog nesugeba. Juk ausys jų skardinės. Su trumpi eilėraščiai svorio metimui prastu aparatu, su tokiom ausim — kas gi atseks skausmo šaltinį pagal garsą ir savitumą? Su tokiais nevykusiais klausos aparatais, manding, daugių daugiausia tegalima aptikti ir galbūt pripažinti esant kelis nuklydusius, blankius obertonus — net ne kontrapunktą, — sklindančius iš sunkios vaikystės ar sutrikdyto libido.

Tačiau kas gi sukelia tą visaapimantį, urmu užgriūvantį skausmą? Iš kur jis? O gal tikras poetas arba dailininkas yra aiškiaregys? O gal, tiesą sakant, savo žemelėj tik tokį aiškiaregį ir teturim? Juk aiškiaregys — tai trumpi eilėraščiai svorio metimui mokslininkas, ir jau jokiu būdu ne psichiatras. Iš tikrųjų vienintelis didis psichoanalitikų poetas buvo pats Froidas: jis, aišku, irgi neprigirdėdavo, tačiau joks protingas žmogus neneigs, jog tai buvo tikras epinis poetas.

Atleiskit, aš jau tuoj baigsiu. Kokia gi aiškiaregio kūno dalis labiausiai pažeidžiama? Nagi, žinoma — akys. Suteikite, brangusis eilini skaitytojau, man dar vieną malonę jeigu dar nepabėgot ir iš naujo perskaitykite tas Kafkos ir Kierkegoro citatas.

Na argi neaišku? Argi tie šūksniai kyla ne iš akių? Kad ir koks būtų ekspertizės sprendimas — mirties priežastimi vadinąs Džiovą, Vienatvę ar Savižudybę, — negi neaišku, kaip iš tiesų miršta tikras menininkas aiškiaregys?

Aš teigiu ir visa, ką toliau išsakysiu šiuose puslapiuose, ko gero, bus verta tiek, kiek šis teiginys yra arti tiesostaigi aš teigiu, kad tikrą menininką aiškiaregį, dangiškąjį pamišėlį, kuris moka trumpi eilėraščiai svorio metimui ir kuria grožį, mirtinai apspangina jo paties skrupulai, akinančios jo baugios žmogiškos sąžinės formos ir spalvos. Štai ir išdėsčiau savo credo. Atsidustu — deja, laimingas. Užsirūkau ir imuosi, padėk Dieve, jau kitų temų.

Pagrindinis personažas, bent jau tais skaidriais protarpiais, kai numaldęs save atsisėsiu ir apsiraminsiu, čia bus velionis mano vyriausias brolis Simoras Glasas, kuris verčiau svorio netekimas tsh lai vienu nekrologo sakiniu metais, trisdešimt vienerių metų amžiaus, atostogaudamas su žmona Floridoje, nusižudė.

Gyvendamas jis daug ką reiškė daugeliui žmonių, o mūsų didokoje šeimoje savo broliams ir seserims jis buvo tiesiog viskas. O kadangi čia jau taip iš pat pradžių įsibėgėjau, tai ir išdėstysiu, — jeigu dėstyti galima rėkiant, — kad iš visų žmonių, su kuriais nuolat bendravau ar tik šiaip šlaisčiausi, jis vienintelis, — nesvarbu, ar planavo žudytis, trumpi eilėraščiai svorio metimui ne, — daugmaž atitiko klasikinę muktos sąvoką — buvo apšviestasis, Dievo žinovas.

Šiaip ar taip, jo charakteris, bent jau man, nesileidžia glaustai nupasakojamas, ir neįsivaizduoju, kas galėtų — aš tikrai ne, — aprašyti jį vienu ypu arba keliais prisėdimais — tebūnie jie kas mėnesį ar kas metus. Tokiu ketinimų nebeturiu. O jei ir turiu, — tiesą pasakius, ko gero, taip ir bus, — tai jie yra sulindę gilyn ir, matyt, laukia, kad kai būsiu pasiruošęs, triskart pabelsiu.

Tačiau šiuo atveju apsakymo apie brolį neparašysiu. Veikiau tapsiu neabejingų įžanginių pastabų apie jį lobynu. Manau, jog iš esmės čia lieku tuo, kuo visad buvau — pasakotoju, bet esu smarkiai spiriamas asmeninių interesų. Man knieti supažindinti, aprašyti, knieti dalyti atminimo suvenyrus, amuletus, knieti atlapoti piniginę ir paleisti per rankas nuotraukas, knieti daryti, ko tik geidžia širdis. Apimtas tokios nuotaikos, apsakymo žanro liesti nedrįstu.

Tokius storus neabejingus rašytojėlius, kaip aš, jis praryja nekramtęs. Tačiau turiu papasakoti jums daugybę nemaloniai skambančių dalykų. Pavyzdžiui, jau taip anksti tiek daug prikalbėjau apie savo brolį. Jūs negalėjot nepastebėti. Turbūt pastebėjot ir tai, — iš mano dėmesio tai neišsprūdo, — kad viskas, ką lig šiol sakiau apie Simorą ir apie visus, taip sakant, jo kraujo grupės žmonesbuvo gryniausia panegirika.

Ką gi, tai verčia susimąstyti. Nors ketinu ne laidot, o iškast ir tikriausiai girti, vis dėlto numanau keliąs šiokią tokią grėsmę visų šaltų, nešališkų pasakotojų garbei. Nejaugi Simoras neturėjo jokių rimtų trūkumų, ydų, silpnybių, kurias čia galėčiau išvardinti, kad ir paskubomis?

Kas trumpi eilėraščiai svorio metimui jis toks buvo?

liekna su sara kas yra geras riebalų deginimo papildas

Ačiū Dievui, į pastarąjį klausimą atsakyti neprivalau. Kokia laimė! Verčiau pakeisiu temą ir nedvejodamas pasakysiu, kad itin marga jo būdo savybių paletė tam tikrais jautrumo ir dirglumo protarpiais kiekvienam jaunesniam šeimos nariui grasindavo įvaryti siutą. Visų pirma jis turėjo vieną baisoką savybę, būdingą visiems tiems, kurie ieško Dievo, ir, atrodo, labai sėkmingai, keisčiausiose vietose — radijo programose, laikraščiuose, taksi su sugedusiais skaitikliais, žodžiu, visur.

Štai mano brolis, jau būdamas suaugęs, turėjo gluminantį įprotį — smiliumi tyrinėti pilnas pelenines: išstumdavo visas nuorūkas į kraštus, išsišiepęs iki ausų — lyg tikėdamasis vidury trumpi eilėraščiai svorio metimui susirietusį it angelėlis Kristų, — ir niekad neatrodydavo nusivylęs. Šeimai, turinčiai tikrą grandą, kurio elgesys nenuspėjamas, tenka rimtas išbandymas. Jau baigiu šį savybių apyrašą, tik dar privalau įtraukti, mano nuomone, sunkiausią jo būdo bruožą — jo šnekėjimo įpročius, kitaip tariant, anomališką tų įpročių skalę.

Kartais jis vos tepraverdavo burną, tik tiek, kiek trapistų vienuolyno vartų sargas, — taip trukdavo net ištisas dienas ar savaites, — o kartais kalbėdavo neužsičiaupdamas. Įsiaudrinęs ir, tiesą pasakius, beveik visi jį nuolat audrindavo, o paskui prisėsdavo kuo arčiau, kad gerai susiurbtų jo mintis— taigi įsiaudrinęs jis galėdavo taukšti ištisas valandas, kartais visai nebesuvokdamas, kad kambaryje yra dar vienas ar du, arba net dešimt žmonių.

Čia tvirtinu jį buvus talentingą šnekovą, bet, švelniausiai tariant, netgi dangiškai tobulas nesustabdomas šnekovas kartkarčiais įgrįsta. Tik pridursiu, jog sakau tai ne tiek iš kokio atgrasaus puikavimosi savo sąžiningumu nematomo skaitytojo atžvilgiu, kiek iš įsitikinimo — deja, deja, — kad štai šis nesustabdomas šnekovas atsparus bet kokiems antpuoliams.

Versti aprašą atgal į ispanų Lotynų Amerika. Vertėjas La app Quemar Grasa es totalmente gratis, la cual contiene una series de ejercicios para mujeres que te permitirán perder grasa rapido y ver resultados en 1 semana, en 15 días, 21 dias o en 30 días. Como mujer, te has hecho las siguientes preguntadas alguna vez; Como quemar grasa abdominal, cardio para quemar grasa, quemar grasa corporal, quemar grasa del pecho, quemar grasa del abdomen, quemar grasa en gym, quemar grasa de la espalda, quemar grasa de las piernas, gimnasia para quemar grasa, quemar grasa tomando agua.

Bent jau mano tai tikrai. Jas visas galiu sutraukti į vieną: dar ankstyvoje jaunystėje, gal šešiolikos ar septyniolikos metų, Simoras ne tik išmoko valdyti savo gimtąją šnektą — toli gražu ne elitinius Niujorko kalbos manieringumus, — bet jau buvo išpuoselėjęs savo skvarbiai taiklų poeto žodyną. Svorio sumažėjimas ir apetito sumažėjimas jo begalinės šnekos, jo monologai, nesibaigiančios tirados beveik niekad neįgrisdavo, — bent jau daugeliui mūsų, — kaip, sakykim, visa, ką sukūrė Bethovenas, kai trumpi eilėraščiai svorio metimui kūno akmens riebalų nuostoliai nebetrukdė, ir ypač, nors čia aš gal per daug išrankus, kaip Si-bemol ir Cis-moll kvartetai.

O juk mes buvome septyni vaikai šeimoje. Ir nė vieno iš mūsų nereikėdavo už liežuvio traukli. Problema, aišku, sunki: vienuose namuose šeši apsigimę tauškaliai ir gražbyliai ir nenugalimas šnekovų čempionas. Tiesa, tokio titulo jis niekad nesiekė. Netgi aistringai troško, kad pokalbyje arba ginče kas nors iš mūsų įveiktų jį ar bent ilgiau už jį iškalbėtų. Anokia čia bėda, tačiau mus, nors jis to nematė, — mat kai kas išsprūsdavo ir iš jo akylumo — ji graužė vis labiau.

  • icomos.lt – versti tekstai – Jerome David Salinger – Susipažinkite: Simoras
  • Том, каково было октопаучихе.

Neabejotina yra tai, kad jis visad turėjo tą titulą ir veikiausiai būtų beveik viską atidavęs, kad jį perleistų kitam, bet niekaip nesugebėjo gražiai to padaryti, — tai tikrai sunki problema, kurios dar bent keletą metų negalėsiu atidžiau panarplioti. Šioje vietoje paminėsiu — ne vien tik įsiteikdamas skaitytojui, — kad apie brolį esu rašęs ir anksčiau.

kaip lieknėti per vieną mėnesį alcheimeriai svorio netekimas demencija

Be to, geranoriškai pabakintas, gal net prisipažinčiau, jog vargiai beprisimenu, kada apie jį nerašiau, o jeigu rytoj su įremtu į smilkinį pistoletu gaučiau sėsti ir rašyti apsakymą apie dinozaurą, neabejoju, kad tam dičkiui nejučia suteikčiau vieną kitą Simoro įteigtą manierą — tarkim, nepaprastai mielą judesį, nukandant maudos žiedą arba švytruojant trisdešimties pėdų uodega.

Kai kurie žmonės — ne, ne artimi draugai — klausinėjo manęs, ar daug ką paėmiau iš Simoro, kurdamas savo vienintelio romano 6 jauną herojų.

noriu numesti svorio saugiai klaidinančios svorio metimo reklamos

Tiesą sakant, dauguma net neklausdavo, o tiesiog konstatuodavo. Jei puldavau neigti jų žodžius, mane tiesiog išbardavo, tačiau pasakysiu, kad iš tų, kurie pažinojo mano brolį, nė vienas nieko panašaus neklausė ir neteigė, — už tai esu dėkingas ir net maloniai nustebęs, nes daugelis mano personažų sklandžiai ir laisvai kalba Manhatano šnekia, turi gana būdingą polinkį pulti stačia galva ten, kur dauguma kvailių bijo kelti koją, ir paprastai yra persekiojami Būtybės, kurią, nerasdamas geresnių žodžių, yra nitrotech gerai svorio tiesiog Kalno Senoliu.

Bet galiu aiškiai pasakyti, kad esu parašęs ir išspausdinęs du apsakymus 7 lyg ir tiesiogiai apie Simorą. Vėlesnysis, paskelbtas metais, gana nuodugniai pasakoja apie jo vestuvių dieną metais.

Detalės ten pateiktos taip išsamiai, jog trūko tik padovanoti skaitytojui kaip suvenyrą visų iki vieno svečių pėdų įspaudus šerbete, trumpi eilėraščiai svorio metimui pats Simoras, pagrindinis patiekalas, asmeniškai taip ir nepasirodė.

Antra vertus, ankstesniajame, daug trumpesniame apsakyme, parašytame penkto dešimtmečio pabaigoje, jis ne tik dalyvavo visu savo kūnu, bet vaikščiojo, kalbėjo, pasimaudė vandenyne trumpi eilėraščiai svorio metimui paskutinėje pastraipoje susivarė kulką į smegenis. Manau, kad tai tiesa, — bent jau man, kaip profesionalui, sudilgsino sąžinę.

Tuo metu naudojausi šiaip ne taip suremontuota, tiesiog išklerusia vokiška rašomąja mašinėle. Ak, ši laimė stačiai svaigina. Ji nuostabiai išlaisvina. Jaučiuosi esąs laisvas pasakyti jums būtent tai, ką jūs dabar trokštat išgirsti. Taigi, jeigu — o tuo aš neabejoju — šiame pasaulyje jūs labiausiai mylite tuos mažyčius grynos dvasios padarėlius, kurių normali temperatūra — 52° C, vadinasi, antroji jūsų meilė yra žmogus — Dievą mylįs arba Dievo nekenčiąs bet beveik niekada per vidurįšventasis arba ištvirkėlis, moralistas arba visiškas amoralistas, — gebąs parašyti eilėraštį, kuris yra poezija.

Tarp žmonių jis yra rietasnapis bėgikas, ir aš skubu jums papasakoti, kad ir nedaug težinau, apie jo skrydžius, jo karštį, jo neįtikimą širdį.

Nuo metų pradžios aš sėdžiu — šeimyna tai supranta tiesiogiai — prie plėšomų lapų bloknoto, kuriame glaudžiasi šimtas trumpi eilėraščiai svorio metimui keturi trumpi eilėraščiai, parašyti brolio per paskutinius trejus metus — ir kariuomenėj, ir ne, bei dauguma būtent kariuomenėj.

Ne, gal toliau nebebūsiu toks pagiežingas. O jeigu ir būsiu, tai taip pat atvirai kaip čia. O kadangi jau sėdžiu prie tų eilėraščių daugiau kaip dešimt metų, galėčiau paskelbti — tai būtų gaiviai normalu ar bent nekaprizinga — dvi svarbiausias priežastis, dėl kurių ryžausi nuo jų pakilti, pasitraukti. Ir tas abi priežastis norėčiau supakuoti į vieną pastraipą lyg į dėklą — iš dalies todėl, kad noriu jas abi susieti, be to, gal kiek ir skubotai, esu pasiryžęs tolimesniam kely prie jų nebegrįžti.

Pirma, mane spaudžia visa šeima. Be abejo, tai labai įprastas dalykas, man ir girdėti apie tai nesinorėtų, bet juk turiu keturis gyvus, raštingus, nenustygstančius jaunesnius brolius ir seseris, pusiau žydų, pusiau airių kilmės ir, matyt, su Minotauro kraujo priemaiša; du brolius — Veikerį, buvusį klajoklį kartūzą reporterį, dabar užsidariusį vienuolyne, ir Zujį, taip pat energingai pašauktą ir išrinktą trumpi eilėraščiai svorio metimui aktorių, kurių vienam trisdešimt šešeri, o kitam dvidešimt devyneri; ir dvi seseris — jauną, daug žadančią aktorę Frani ir Bu Bu, gyvybingą pasiturinčią Vestčesterio matroną — dvidešimt penkerių ir trisdešimt aštuonerių metų.

Category: DEFAULT

Tuose laiškuose šios keturios garbios personos vis siunčia man nekonkrečius, bet aiškiai juodus ultimatumus, kuriuose dėstoma, kas man gresia, jeigu aš tučtuojau nesiimsiu ką nors daryti su Simoro eilėraščiais. Turbūt čia pat reikia pažymėti, kad aš ne vien tik rašau, bet ir puse etato dirbu merginų koledže anglistikos katedroje — Niujorko valstijos šiaurėje, netoli nuo Kanados sienos. Gyvenu vienas ir katės nelaikau — prašau visus įsidėmėti trumpi eilėraščiai svorio metimui kukliame, tiesiog sukežusiame namelyje, miško gilumoje, sunkiai prieinamoj kalno pašlaitėj.

Be studenčių, fakulteto darbuotojų ir pusamžių padavėjų per darbo savaitę ar ir visus metus matau labai mažai žmonių.

Geri Vaikai sako eilėraštį.

Žodžiu, priklausau literatūrinių vienišių padermei — tokius, be abejo, galima sėkmingai šantažuoti ir gąsdinti laiškais. Šiaip ar taip, žmogaus kantrybė turi ribas, ir aš kaskart atidarau savo pašto dėžutę su baimingu virpuliu, kad tarp ūkinių padargų reklamos ir banko sąskaitų galiu rasti iki kraštų prirašytą grėsmingą atvirlaiškį, atsiųstą vieno iš brolių arba seserų, iš kurių du, — manyčiau, verta pridurti, — rašo šratinukais. Antroji priežastis, dėl kurios ryžtuosi atsisveikinti su eilėraščiais ir išsiųsti juos į leidyklą, yra, tiesą sakant, ne tiek emocinė, kiek fizinė.