(PDF) Suzanne Collins Bado zaidynes | Ričardas Raubūnas - icomos.lt

Ar aš numečiau svorio pūkinėdamas. Ziemine striuke

Jis turėjo išplaukti tuo laivu, bet iš tėvo gavo kitų nurodymų. Atsisveikindamas pamojo vyrams žvejų valtelėje, atplukdžiusiems jį į šią prieplauką ir saugojusiems jį pastaruosius metus. Valtelė sūpavosi putotame okeaninio lainerio kilvateryje lyg narsus ar aš numečiau svorio pūkinėdamas, plaukiantis paskui motiną.

Vyrai pamojo jam; daugiau jis jų nebepamatys. Po prieplauką zujo darbininkai su kepurėmis ant galvų, apsirengę drabužiais, kurie karojo ant jų lyg maišai.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Iškrovę prekes iš kitų laivų, jie nešėjas į sunkvežimius, atvažiavusius ant tos ilgos prieplaukos. Tie nedidučiai raumeningi vyrai labiau panėšėjo į arabus negu į italus, jų veidus įžiūrėti trukdė kepurių snapeliai. Per dvejus tremties Sicilijoje metus Maiklas prisiklausė daug istorijų apie doną Kročę; kai kurios buvo tokios fantastiškos, kad jis beveik netikėjo, jog tokio žmogaus išties esama.

Ziemine striuke

Bet tėvo nurodymai buvo kuo aiškiausi: šiandien pat jis privalėjo papietauti su donų Kroče ir juodu turėjo organizuoti didžiausio Sicilijos gangsterio Salvatorės Giljano pabėgimą iš šalies. Maiklas Korleonė negalėjo išvykti iš Sicilijos be Giljano. Už kokių penkiasdešimties metrų nuo prieplaukos siauroje gatvelėje laukė didelis tamsus automobilis. Priešais jį stovėjo trys vyrai - tamsūs stačiakampiai ryškių auksinių saulės spindulių lakšto fone.

Much more than documents.

Maiklas pasuko prie jų; stabtelėjęs jis užsidegė cigaretę ir apžvelgė miestą. Palermas driekėsi dugne taurės, kurią suformavo užgesęs ugnikalnis; iš trijų pusių į j gožė kalnai, o ketvirtoje jis išsiliejo į akinamą Viduržemio jūros žydrumą. Miestas žėrėjo nutviekstas auksinių vidurdienio saulės spindulių.

Raudonos gyslos vinguriavo grindiniu, tarsi atspindžiai kraujo, per daugybę šimtmečių pralieto Sicilijos žemėje. Auksiniuose spinduliuose skendėjo didingos marmurinės graikiškų šventovių kolonos, filigraniški musulmonų minaretai, įmantrūs rūsčių ispaniškų katedrų fasadai; nuo tolimos kalvos šlaito niūriai žvelgė dantytos senoviškos normandų pilies sienos.

  • Riebalų nuostolių citata
  • Mario puzo sicilietis by Jelena - Issuu
  • Viktoras Ašmenskas GENEROLAS VĖTRA
  • Ziemine striuke - Vinted
  • Gayle Forman. Jei Pasilikčiau. LT
  • (PDF) Suzanne Collins Bado zaidynes | Ričardas Raubūnas - icomos.lt
  • Žmona nenori numesti svorio
  • Joną Noreiką slapyvardžiu Generolas Vėtra ir kitus vienminčius, reikia išsamiau aptarti tautos genocidą ir jo vykdytojus, pakalbėti apie rn.

Visus šiuos statinius paliko įvairios žiaurios armijos, valdžiusios Siciliją dar nuo tada, kai nebuvo gimęs Kristus. Kūgiški kalnai, nusidriekę anapus pilies sienų, laikė apglėbę iš pažiūros lepų Palermo miestą, lyg norėtų uždusinti virve, užveržus miestui kaklą, tad atrodė, tarsi budelis ir jo auka abu grakščiai smunka ant kelių.

Vaiskų žydrą dangų raižė gausybė taškelių jauni sakalai. Maiklas priėjo prie trijų vyrų, laukiančių prieplaukos pradžioje. Tamsūs stačiakampiai pavirto žmonėmis, ėmė ryškėti jų bruožai.

Sulig kiekvienu žingsniu Maiklas matė juos vis aiškiau, o jie išsiskyrė, atitrūko kits nuo kito, tarsi pasisveikindami norėtų apsupti jį iš visų pusių. Tiriamu žvilgsniu jie žiūrėjo į Maiklą - kaip greitai, be jokių pastangų jis eina, budriai dairydamasis, į subjaurotą jo skruostą, liudijantį apie patirtas kančias ir pavojus.

Maiklui nulipus nuo prieplaukos, pirmasis jį pasveikino apkūnus sutana vilkįs kunigas su riebaluota teniso raketės formos skrybėle ant galvos.

Balta dvasiškio apykaklė buvo apsinešusi raudonomis sicilietiškomis dulkėmis, bet virš jos kyšąs veidas buvo mėsingas lyg pasauliečio. Tai buvo kunigas Benjaminas Malas, didžiojo dono Kročės brolis.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Nors laikėsi droviai ir dievobaimingai, buvo atsidavęs savo garsiajam giminaičiui ir niekad nesijaudino, kad velnias - pačioje jo pašonėje. Pikti liežuviai netgi kuždėjo, esą jis išduodąs donui Kročei išpažinčių paslaptis.

Kunigas Benjaminas nervingai šypsojosi, spausdamas Maiklui ranką, bet pamatęs draugišką asimetrišką Maiklo šypseną, visai netinkančią garsiam žmogžudžiui, rodės, nustebo ir pajuto palengvėjimą.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Antras vyriškis pasisveikino ne taip nuoširdžiai, bet gan mandagiai. Tai buvo inspektorius Frederikas Velardis, visos Sicilijos saugumo policijos viršininkas.

Liesas ir pernelyg gražiai apsitaisęs, turint galvoje, kad gyveno iš valdiškos algos, jis lyg kulkomis šaudė į atvykėlį šaltomis žydromis akimis, kurios išdavė, jog kadaise tarp jo protėvių būta užkariautojų normandų.

Inspektorius Velardis negalėjo jausti didelės meilės amerikiečiui, žudančiam aukštus policijos pareigūnus - ką gali žinoti, gal jis pamėgins išmėginti laimę Sicilijoje. Taigi, rodės, Velardis ne spaudžia ranką, o sukryžiuoja su Maiklu špagas. Trečias vyras buvo aukštesnis ir stambesnis, šalia anų dviejų jis atrodė ar aš numečiau svorio pūkinėdamas. Surakinęs Maiklo ranką, jį prisitraukė ir šiltai apkabino. Atsitraukęs jis meiliai, bet podraug atsargiai nužvelgė Maiklą. Mačiau ar aš numečiau svorio pūkinėdamas Amerikoje, kai buvai dar mažas.

Uploaded by

Pameni mane? Kad ir kaip keista, Maiklas išties jį prisiminė. Mat Stefanas Andolinis buvo rudaplaukis, o tarp siciliečių tai didžiausia retenybė.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Tie plaukai buvo jo kryžius, nes siciliečiai įsitikinę, kad Judas buvo rudaplaukis. Nepamirštamas buvo ir jo veidas.

  • Numesti svorio jaunas gyvenimas
  • Svorio metimo stovykla Pataja
  • Ištisas dienas nuo ryto iki vakaro.

Burna - didelė, beformė, storos lūpos panėšėjo į kruviną kapotą mėsą; iš šnervių kyšojo plaukai, o akiduobės buvo tokios gilios, kad akys žibėjo iš jų lyg iš kokio urvo. Nors jis šypsojosi, šitokį veidą pamačius galėjo prisisapnuoti, kad tave žudo. Maiklas iškart suprato, ko pasiųstas kunigas, o štai inspektoriaus Velardžio pasirodymas jam buvo netikėtas.

Atlikdamas giminaičio priedermę, Andolinis išsamiai paaiškino Maiklui, kuo oficialiai užsiima inspektorius. Maiklas sunerimo - ko čia reikia tam žmogui? Velardis garsėjo kaip vienas nuožmiausių Salvatorės Giljano persekiotojų.

Be to, buvo akivaizdu, kad inspektorius ir Stefanas Andolinis nemėgsta vienas kito; jie elgėsi rafinuotai ir mandagiai, kaip du vyrai, besirengiantys žūtbūtinei dvikovai.

Gayle Forman. Jei Pasilikčiau. LT

Vairuotojas laikė atidaręs mašinos dureles. Pagarbiai tapšnodami, kunigas Benjaminas ir Stefanas Andolinis pasodino Maiklą ant užpakalinės sėdynės.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Su krikščioniui derančiu nuolankumu kunigas Benjaminas įtikinėjo Maiklą sėsti prie lango, kad matytų Palermo grožybes, o pats įsitaisė per vidurį. Andolinis atsisėdo kunigui iš kito šono, o inspektorius per tą laiką spėjo įšokti šalia vairuotojo. Maiklas pastebėjo Velardį laikant durų rankenėlę, kad galėtų greitai jas atidaryti. Maiklui dingtelėjo, jog kunigas Benjaminas bus įsitaisęs per vidurį tam, kad į jį būtų sunkiau pataikyti.

Lyg didelis juodas drakonas automobilis iš lėto judėjo Palermo gatvėmis. Ši alėja buvo nustatyta grakščiais mauriškais namais, masyviais visuomeninės paskirties pastatais su graikiškomis kolonomis ir ispaniškomis katedromis. Visų žydrai, baltai ir geltonai išdažytų nuosavų namų balkonai buvo išpuošti gėlių girliandomis, kurios atrodė kaip dar vienas kelias, kabantis virš galvų.

ar aš numečiau svorio pūkinėdamas

Reginys būtų buvęs gražus, jei ne būriai karabinierių, Italijos valstybinės policijos tarnautojų, kurių patruliai su paruoštais šaudyti šautuvais stovėjo ne tik ties kiekvienu kampu, bet netgi balkonuose. Šalia jų automobilio lyg nykštukai atrodė kitos mašinos, juolab mulų tempiami valstiečių vežimai, gabenantys iš kaimo šviežius produktus.

Kiekvienas šių vežimų lopinėlis, iki pat ratų stebulių ir ienų, buvo išdažytas linksmomis, ryškiomis spalvomis. Ant daugelio vežimų šonų buvo nutapyti šalmuoti riteriai ir karaliai su karūnomis dramatiškose scenose, iliustruojančiose ar aš numečiau svorio pūkinėdamas apie Karolį Didįjį geriausias svorio netekimas pudingas Rolandą, tuos senovės laikų Sicilijos folkloro didvyrius.

Tačiau ant kai kurių vežimų Maiklas mate nutapytą gražų jaunuolį moleskino kelnėmis ir baltais berankoviais marškiniais, su pistoletais, užkištais už diržo, ir persimestu per petį šautuvu, o po juo dviejų eilučių užrašą, kuris būtinai baigdavosi didelėmis raudonomis raidėmis iškeverzota pavarde - GILJANAS.

Besislapstydamas Sicilijoje, Maiklas buvo prisiklausęs apie Salvatorę Giljaną. Jo pavardė amžinai mirgėdavo laikraščiuose, žmonės visur apie jį kalbėdavo. Maiklo žmona Apolonija prisipažino kas vakarą meldžianti Dievą, kad apsaugotų Giljaną - taip, girdi, elgiasi bemaž visi Sicilijos vaikai ir jaunuoliai, kurie jį garbina, laiko savu ir visi nori tapti tokiu, kaip jis.

Jis buvo jaunas - dar nesulaukęs nė trisdešimt - bet jau buvo laikomas didžiu karvedžiu, nes įveikdavo prieš jį siunčiamas ištisas karabinierių armijas. Gražuolis Giljanas buvo dosnus, tad didžiąją nusikalstamu būdu įgytų pajamų dalį išdalydavo vargšams.